2015 m. kovo 2 d., pirmadienis

Aš esu už harmoniją, už kiekvieno žmogaus laisvę

Šiomis dienomis labai daug diskusijų turėjom rinkimų ir valdžios tema. Nesunku pastebėti, kad kad ir ką žmonės išsirenka juos valdyti, jie vis vien yra nepatenkinti vienais ar kitais dalykais. Žmonės balsuoja ir jaučiasi atlikę kažkokią tai pareigą - "prabalsavau, o dabar galiu ramiai gyventi ir kažkas pasirūpins manimi ir visuomene". Tas kažkas turėtum būti tu. Esam įpratę, išmokyti laukti kol įvyks pokyčiai, kaltinti, jei kas vyksta ne taip kaip mums atrodo geriausiai, bet ką daro pats žmogus? Ar mes prisidedam prie visuomenės, prie visos žmonijos tobulėjimo? Jei norim pokyčių, turim patys galvoti kaip juos pasiekti, jungtis į bendruomenes, organizacijas, pradėti nuo savęs, nes kad ir ką išrinksi save valdyti, tas žmogus (dažniausiai) bus suinteresuotas visų pirmą gauti naudos sau, o ne tau.

Aš esu už harmoniją, už kiekvieno žmogaus laisvę. Matau, kad pokyčių mūsų valstybėje, visuomenėje ir visoje planetoje labai labai reikia ir esu tikra, kad prisidėsiu prie to ne tik žodžiais ar hipotezėm, kuriomis tiesiog pasišvaistyčiau kalbėdama su televizorium, kol rodo žinias, bet prisidėsiu veiksmais, pokyčius pradėdama nuo savęs ir tęsdama savo darbus drauge su kitais, šviesią ateitį norinčiais sukurti žmonėmis.

Ir aš tikrai nekalbu tik apie Lietuvą ir jos žmones. Tas pats vyksta visame pasaulyje. Žmonės atiduoda savo balsą, savo galią ir kūrybą kažkam kitam, o patys sėdi ir laukia. O mūsų juk tiek daug! Ar galit bent akimirkai įsivaizduoti ką galėtume nuveikti vardan bendro tikslo, vardan savo visų motinos žemės iš kurios tiek daug imam, bet tiek mažai duodam... Valstybės sienos ir susiskirstymas tėra iliuzija. Mes visi turim vienus namus, visi esam viena šeima, visi esame vienis ir kartu mes galime neįtikėtai daug.