- Tu žinai, tu visada žinojai.
- Kodėl man sakai, kad aš žinojau, o tuo labiau, kad net dabar žinau... Juk tai absurdas!
- Nusiramink, tau atrodo, kad tu nežinai, bet tu žinai tik esi pamiršęs, kad žinai.
-Kodėl man taip? Kodėl aš pamiršau, aš noriu žinot, prašau, pasakyk man.
- Pamiršai tam, kad galėtum vėl prisiminti, tai tavo evoliucija, tai tavo kelias. Tu vėl patiri save iš naujo.
- Kiek tai laiko tęsis? Aš nebenoriu vis iš naujo savęs patirti... Kada tai baigsis?
- Baigsis tada, kai nuspręsi, kad baigtųsi, prisiminsi tada, kai vėl patikėsi savim, išgirsi tada, kai nuspręsi vėl klausytis savęs.
- Otas Bertašius
 |
| Esi begalinė sąmonė, turinti žmogaus patirtį |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą